Ką tik
vakarienei sukirtau 2013-aisiais pasirodžiusią tragikomišką dramą „Filth“ („Purvas“). Filmą režisavo ir scenarijų jam rašė Jon S. Baird‘as
remdamasis žymiojo škoto Irvine‘o Welsh‘o to paties pavadinimo knyga. Pagrindinį
vaidmenį filme atliko James McAvoy, kurio kažkaip jau spėjau pasiilgti
rimtesniuose darbuose.
„Filth“
pasakoja apie Edinburgo policininką: psichiškai nestabilų narkomaną,
alkoholiką, rasistą, įvairaus plauko iškrypėlį ir šiaip korumpuotą šiknių, kuris galėtų padaryti bet ką, kad tik gautų
šiltą inspektoriaus vietelę. Tačiau paniręs į intrigų ir sekso liūną, pasimetęs
eižėjančios sąmonės užkaboriuose bei pamiršęs pirmines savo pareigas – tirti įvykdytą
nusikaltimą – Briusas sulauks gan netikėtos (bet neišvengiamos) įvykių
atomazgos.
Po filmo
peržiūros galiu pasakyti: ooojjjojoiiiii, teisus buvo James McAvoy viename iš savo
interviu sakydamas, kad „Filth“ yra
vienas iš tokių filmų, iš kurių kai kuriems žiūrovams neabejotinai norėsis
išeiti, o žiūrintiems namie nuspausti „close“
mygtuką. Deja, nesu iš tų, kurie taip pasielgtų. Filmą surijau taip pat
smagiai, kaip James McAvoy smagiai sukūrė jame iš vienos pusės šlykštų,
atgrasų, nepateisinamą ir amoralų, bet iš kitos pusės – vienišą, (pasi)klystantį,
nesuprastą herojų.
„Filth“ tai tarsi degtukas, kuris
prikištas prie degalų (mūsų mielos visuomenės) akimirksniu plieskia
neišvengiama ugnimi. Mano nuomone toks ir turi būti menas, menas ne forma, bet
turiniu: skeliantis diskusijas, šokiruojantis, sukeliantis davatkų nepasitenkinimą ir parodantis tai, kuo mes dabar gyvename –
kokiose balose skęstame.
Ši kino juosta
patiks tiems, kurie nebijo pūlinių estinčių visuomenėje, kuriems tinka žvelgti į viską atvirai ir tiems,
kurie žodį tabu, norėtų išgyvendinti iš visų žodynų vien dėl principo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą