Jau keletą vakarų leidžių kartu
su Nick Cave & The Bad Seeds
2001-ųjų albumu „No More Shall We Part“.
Tai vienuoliktasis albumas šios grupės istorijoje, kuris pasirodė po ketverių
metų nuo įrašymo pradžios. Pats Cave 1999-2000 kovojo su priklausomybe nuo
narkotikų bei alkoholio, tad nieko keista, kad albumo įrašinėjimo darbai buvo
numesti į šalį.
„No More Shall We Part“ tikrai nėra, bent jau kritikų manymu, pats
geriausias grupės darbas, tokiu dažnai laikomas 1997-aisiais pasirodęs grupės
albumas „The Boatman‘s Call“. Ir visgi, „No Shall We Part“ turi kaži kokio stipraus magnetizmo, kuris sugeba
patraukti tavo dėmesį ir nepaleisti tol, kol albumo dainos neskambės tavo
galvoje, net išjungus grotuvą.
Tai keistas albumas,
išsiskiriantis iš kitų grupės albumų savo instrumentiniu skambesiu, dainų
tekstais ir, galiausiai, pačio Nick Cave balsu, kuris albume skamba aukštesniu
tembru, kitaip, nei ankstesniuose darbuose. Būtent šio albumo išskirtinumas ir
patraukia, - na, bent jau mane, jis tikrai paperka.
„No More Shall We Part“ puikiai
tinka tykiam vakarui, belaukiant, kol šventės užsuks į mūsų namus.
Kaip įprasta, paliksiu Jus su
keliomis dainomis iš albumo: „Hallelujah“, "Fifteen Feet of Pure White Snow", "As I Sat Sadly by Her Side", "And No More Shall We Part","The Sorrowful Wife".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą