2015 m. kovo 8 d., sekmadienis

„Sound Of My Voice“ 2011


Šiandien apie tokį kiną, kokį mėgstu.
Noriu pristatyti 2011-aisiais pasirodžiusį  Zal Batmanglij režisuotą psichologinį trilerį „Sound Of My Voice“ („Balsas iš ateities“), kuriam scenarijų rašė jis pats kartu su, sakyčiau, vienu talentingiausiu jaunosios kartos kino balsų, Brit Marling.
Filmas pasakoja apie jauną porą – mokytoją Piterį (vaid.  Christopher Denham) ir jo merginą (praktikuojančią rašytoją) Lorną (vaid. Nicole Vicius), kurie, siekdami gyvenime kažko daugiau (ieškodami prasmės), nusprendžia  kurti dokumentį filmą apie paslaptingo kulto lyderę Megę (vaid. Brit Marling): moterį, tvirtinančią, kad atkeliavo į dabartį iš 2054-ųjų. Peteris ir Lorna, siekdami demaskuoti apsimetėle laikomą Megę, tyrimo tikslais patys įsijungia į kultą.


Į seansus jie atvežami užrištomis akimis, o prieš leidžiantis į paslaptingą rūsį, visi dalyviai turi apsivalyti (nusiprausti) nuo išorinio pasaulio, taip apvalydami ne tik save, bet ir apsaugodami sergančią ir iš rūsio išeiti dėl silpnos imuninės sistemos negalinčią Megę.
Maža grupė praktikuojančių seansų metu ne tik klausosi Megės mokymų apie (iš)gyvenimą ateityje, bet ir atranda, susitaiko su savimi. Megė ruošia juos įvykiams, kurie pakeis ne tik ateitį, bet ir pasaulį, leisdama suprasti, kad laukia pilietinis karas. Tik ar ji nemeluoja? Kas ji? Balsas iš ateities? Ar apsimetėlė, kurios siekius dar reikia atskleisti? Tai ir stengiasi išsiaiškinti Peteris su Lorna, kol abu nepatenka skirtingoms įtakoms. Peteris įtiki Megės mokymu, o Lorna (daugiausia vedina pavydo) sutinka ją išduoti. Tačiau kiekvienam tiesą ir atsakymą reikia rasti patiems: kai kurių dalykų neįmanoma paaiškinti, reikia tik jais tikėti, arba ne.


Tačiau „Sound Of My Voice“ įdomus ne tik savo turiniu, bet ir struktūra. Tarsi koks Dikenso romanas, filmas suskirstytas į dešimt skyrių. Apie tokio pateikimo pasirinkimą viename iš interviu Zal Batmanglij teigė, kad visi žmonės mėgsta knygas, kurių puslapius norisi versti vis tolyn (page turner), tačiau kodėl filmas negalėtų būti toks pats – nekantriai norėtųsi sužinoti kas vyks toliau.
Ši kino juosta, susukta prieš ketvertą metų tik pradedančių kino versle suktis veidų, kurie dargi neturi jokio specialaus kinematografinio išsilavinimo (Batmanglij yra baigęs antropologijos ir anglų studijas, Marling – ekonomiką), nusipelno dėmesio ir kaip vėliau pasirodžiusio ir didelio populiarumo pasaulyje susilaukusio kito Marling ir Batmanglij darbo „The East“ pirmtakė.
„Sound Of My Voice“ – filmas mąstantiems ir ieškantiems atsakymų: jis nepateiks atsakymų, tačiau privers klausti ir susimąstyti apie tai, kur juda (ir gali judėti) mūsų kuriama civilizacija. O tarp eilučių visada įskaitysime pagrindinį klausimą: ar (ir kuo) tu tiki?


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą