Šiandien apie tokį kiną, kokį mėgstu.
Noriu pristatyti 2011-aisiais
pasirodžiusį Zal Batmanglij režisuotą psichologinį
trilerį „Sound Of My Voice“ („Balsas iš ateities“), kuriam scenarijų rašė
jis pats kartu su, sakyčiau, vienu talentingiausiu jaunosios kartos kino balsų,
Brit Marling.
Filmas pasakoja apie jauną porą –
mokytoją Piterį (vaid. Christopher
Denham) ir jo merginą (praktikuojančią rašytoją) Lorną (vaid. Nicole Vicius),
kurie, siekdami gyvenime kažko daugiau (ieškodami prasmės), nusprendžia kurti dokumentį filmą apie paslaptingo kulto
lyderę Megę (vaid. Brit Marling): moterį, tvirtinančią, kad atkeliavo į dabartį
iš 2054-ųjų. Peteris ir Lorna, siekdami demaskuoti apsimetėle laikomą Megę,
tyrimo tikslais patys įsijungia į kultą.
Į seansus jie atvežami užrištomis
akimis, o prieš leidžiantis į paslaptingą rūsį, visi dalyviai turi apsivalyti (nusiprausti)
nuo išorinio pasaulio, taip apvalydami ne tik save, bet ir apsaugodami
sergančią ir iš rūsio išeiti dėl silpnos imuninės sistemos negalinčią Megę.
Maža grupė praktikuojančių seansų metu
ne tik klausosi Megės mokymų apie (iš)gyvenimą ateityje, bet ir atranda,
susitaiko su savimi. Megė ruošia juos įvykiams, kurie pakeis ne tik ateitį, bet
ir pasaulį, leisdama suprasti, kad laukia pilietinis karas. Tik ar ji
nemeluoja? Kas ji? Balsas iš ateities? Ar apsimetėlė, kurios siekius dar reikia
atskleisti? Tai ir stengiasi išsiaiškinti Peteris su Lorna, kol abu nepatenka
skirtingoms įtakoms. Peteris įtiki Megės mokymu, o Lorna (daugiausia vedina
pavydo) sutinka ją išduoti. Tačiau kiekvienam tiesą ir atsakymą reikia rasti
patiems: kai kurių dalykų neįmanoma paaiškinti, reikia tik jais tikėti, arba ne.
Tačiau „Sound Of My Voice“ įdomus ne
tik savo turiniu, bet ir struktūra. Tarsi koks Dikenso romanas, filmas
suskirstytas į dešimt skyrių. Apie tokio pateikimo pasirinkimą viename iš
interviu Zal Batmanglij teigė, kad visi žmonės mėgsta knygas, kurių puslapius
norisi versti vis tolyn (page turner), tačiau kodėl filmas negalėtų būti toks
pats – nekantriai norėtųsi sužinoti kas vyks toliau.
Ši kino juosta, susukta prieš ketvertą
metų tik pradedančių kino versle suktis veidų, kurie dargi neturi jokio
specialaus kinematografinio išsilavinimo (Batmanglij yra baigęs antropologijos
ir anglų studijas, Marling – ekonomiką), nusipelno dėmesio ir kaip vėliau
pasirodžiusio ir didelio populiarumo pasaulyje susilaukusio kito Marling ir
Batmanglij darbo „The East“ pirmtakė.
„Sound Of My Voice“ – filmas mąstantiems
ir ieškantiems atsakymų: jis nepateiks atsakymų, tačiau privers klausti ir
susimąstyti apie tai, kur juda (ir gali judėti) mūsų kuriama civilizacija. O
tarp eilučių visada įskaitysime pagrindinį klausimą: ar (ir kuo) tu tiki?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą