Tuštybės pirkiniai
Aš neturiu ko slėpti ir
slepiu tai gerai:
taip
smarkiai šypsaus, kad
nematyti – kokia
pilka ir
žvarbi tuštuma
manyje.
Ar tik nebus klaida,
jog
Tuštybių mugėje nieko
nepirkau sau? – tik tą
šypseną plačią,
gaulingą?
Kad tave apgavau:
prekijui preke
sumokėjau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą