Prakeikta vasara
Prakeikta vasara.
Prakeiktos naktys ir
Dienos ištirpstančios
Tarp jų.
Priverstinės poetų
Atostogos, argi
Aš prašiau?
Kad šypsočiaus rečiau
Ir pykčiau iš ryto?
Taip, vasarėle, girdžiu,
Ką sakai; sumaišyk man
Kokteilį: negailėk
Neapykantos ir užpilk
Drama bei, negailėk,
3 lašus skausmo, – juk
Vėliau bus lengviau;
Galėsiu nusiskandinti
Toj saulės krauju
Apsitaškiusioj jūroj.
Klausyk, vasara,
Suprantu, kad nesiūlai
Blaivybės ar susitaikymo
Džiaugsmo. Neturi tu
Racijos savy.
Bet kam beverti taip
Elgtis mane?
Aš tik noriu, kad tos
Prakeiktos atostogos
Žodžiams baigtųsi.
Aš tik noriu galvoti
ir rašyti, bet ne tavu
žaliuoju tušiniu.
Bet ką tu
su manim darai?
Nugirdai, ir verti
Prakaituoti, prarasti
Savitvardą ir nekęsti
Savęs. Išgerkim! –
Už tave!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą