Įkvėpta
3-iron (2004), nutariau grįžti prie Kim
Ki-duk kūrybos ir dar kartą peržiūrėti bene žymiausią jo darbą – 2003-ųjų kino
juostą Spring, Summer, Fall, Winter...
and Spring (liet. Pavasaris, vasara,
ruduo, žiema... ir pavasaris) .
Kim
Ki-duk juostoms poetikos tikrai netrūksta, tačiau ši juosta režisieriaus ir
scenaristo sąraše išsiskiria šviesa ir paprastumu, kuris atveria jai kelią
būti pamatytai ne tik kino snobų, bet ir masinio vartojimo apsėstai publikai.
Tai
juosta apie nuošaliame ežere plaukiojančią Budistų šventyklą ir joje gyvenantį
vienuolį, su kuriuo šventykloje gyvena ir auga jaunas berniukas, besimokantis
tapti vienuoliu.
Filmas,
sekant pavadinimą, suskirstytas į penkias dalis; kiekviena jų atspindi tam tikrą
metų laiką ir žmogaus būseną šiame laike. Pavasaris – tai vaikystė ir tyri
džiaugsmai. Vasara – jaunystė, geidulys ir nekantrumas. Ruduo – klaidos, pyktis
ir stabilumo paieškos. Žiema – tai sielos ramybė, tikrumas ir supratimas.
Kitaip
tariant – Kim Ki-duk grąžina mus prie mūsų ištakų ir primena apie žmogaus ir
gamtos ryšį. Mūsų gyvenimas teka kaip ir keičiasi gamtos ciklai ir niekas negali
to sulaikyti. Žmogus bręsta taip, kaip ir gamta. Po pavasario niekada neateis
žiema, kaip ir mes neišvengsime paklydimų. Toks yra kelias. Nueinamas kiekvieno
ir pasikartojantis kiekvienais metais, kiekvienoje kartoje.
Spring, Summer, Fall,
Winter... and Spring visiems ieškantiems ir klausiantiems primena
atsakymą, kurį ir taip žinojome, tik buvome pamiršę.
Pabaigai,
įstrigusi citata iš filmo:
„Geismas
pažadina troškimą valdyti. O šis pažadina troškimą žudyti.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą