2015 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis

"3-iron" 2004


Šiandien apie Pietų Korėjos režisieriaus Kim Ki-duk per keletą savaičių 2004-aisiais nufilmuotą romantinę dramą 3-Iron (liet. Tušti namai), pelniusią ne vieną reikšmingą kino apdovanojimą. Gal juosta ir nėra pats geriausias režisieriaus darbas, kaip teigia kritikai, tačiau vis vien geresnis už daugelį į mūsų akiratį pakliūvančių eilinių ir nieko originalaus nepasakančių kino juostų. Pamatyti jį verta vien dėl originalaus ir interpretacijoms atviro scenarijaus.
Pats filmo pavadinimas 3-Iron reiškia apleistą golfo aikštyną, kuriame niekas nebenori žaisti. Apleistumo metafora juostoje išauga: apleistos čia tampa ne tik namų erdvės, bet ir juose gyvenantys žmonės.
Tai istorija apie gyvenamosios vietos neturintį jaunuolį, kuris laikinai apsigyvena nepažįstamų žmonių namuose, kai šių šeimininkai yra išvykę. Taip vieną vakarą jis atsiduria turtingo verslininko namuose, tačiau greitai supranta, kad name yra ne vienas. Tarp dažnai į komandiruotes išvykstančio vyro žmonos ir jaunuolio užsimezga tyli draugystė ir abipusis supratimas.
Kai iš komandiruotės grįžęs vyras pabando išprievartauti žmoną, jaunuolis panaudoja prieš šeimininką jėgą ir išsiveda žmoną su savimi. Dabar jie kartu važinėja po miestą ieškodami tuščių namų prisiglausti. Tačiau jaunuolius greitai pagauna policija. Kadangi nei vienas, nei kitas, policijai neprataria nė žodžio, žmona yra grąžinama vyrui kaip pagrobimo auka, o vaikinas uždaromas į kalėjimą, kuriame mokosi... pradingti... tapti vaiduokliu.
Šis filmas nėra tradicinė romantinė drama, kadangi veikėjai vienas kitam neištaria nė žodžio. Negana to, čia svarbus ne tik ryšys tarp dviejų asmenų, tačiau ir tai, kas vyksta kiekvieno iš jų viduje – kaip jie vienas kitą paveikia.
Iš tiesų, tai istorija ne tik apie meilę, bet ir apie egzistenciją: kas yra tikra, kas yra tik fantazija? – tarsi klausia filmo autorius. Tą akcentuoja ir filmo pabaigoje pasirodantis užrašas: „Sunku pasakyti ar pasaulis, kuriame gyvename, yra realybė ar sapnas.“ Tačiau viena aišku – sveria jis tik tada, kai esame nelaimingi.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą