„Only Lovers Left Alive“ 2013

 

Su filmais pastaruoju metu sugyvenu prastai. Arba jie pasirodo per lėkšti ir apie juos nerašau, nes nemėgstu viešai skalbti baltinių (skepticizmo ir taip pakanka), arba su jais viskas būna gerai, bet neturiu ką apie juos pasakyti.

Atvirai pasakius, taip dabar man su viskuo, todėl labai sunku prisiversti parašyti net apie tai, kas patiko.

Bet 2013-aisiais metais Kanų kino festivalyje debiutavęs ir Palmės šakelei nominuotas režisieriaus Jim Jarmusch („Kava ir cigaretės“, „Negyvėlis“) filmas „Only Lovers Left Alive“ ("Išgyvens tik mylintys"), mano akimis, nusipelno būti paminėtas.

 

 

Filmas prasideda nuo dviejų vedusių vampyrų, Adomo ir Ievos, kurie nubunda nakčiai. Vienas apsuptas muzikinių instrumentų Detroite, kita knygų – Tanžere. Besikalbėdama telefonu su jautriu ir sunkiai gyvenimo būtį išgyvenančiu, nuo pasaulio, kuriame gyvena „zombiai“, besislapstančiu Adomu, Ieva supranta, kad turi keliauti į Detroitą, kad padėtų mylimajam įveikti beprasidedančią depresiją, tokią, kuria jau sirgta viduramžiais. Atvykusi Ieva bando atvesti į protą Adomą, o šis aprodo jai savo pasaulį, tokį kokį pats mato. Bet lyg to būtų negana, čia dar reikalus pasunkina sapnuose apie savo atvykimą pranešanti Ievos sesuo Eva...

Filmo siužetinė linija nepretenzinga ir, iš pirmo žvilgsnio, super duper paprasta (todėl filmą galima žiūrėti „penktadienio“ filmo formatu, kaip vampyrišką istoriją), tačiau aliuzijos, metaforos, simboliai, miestų pasirintis ir net nutylėjimai man tiesiog badyte badė akis, norėdami, kad juos perskaityčiau: nuo pateikiamų kultūros interpretacijų (Biblijos, Šekspyro, literatūros ir simfonijų, istorijos), įkomponuotų globalių problemų (užterštumo, ekonominio nuosmukio ir kt.) iki vartotojiškumo kritikos.

Apie kiekvieną iš šių, tarp eilučių kabinamų, problemų ir neatsakytų klausimų galėtume daug šnekėti ir vieningo atsakymo nerastume: tai kaip atrodė ta Rojaus gyvatė, sugundžiusi Adomą? Ar egzistavo Šekspyras? Kokie dievai įkvėpė didžiuosius meno ir mokslo darbus? Kodėl gyvename dekadanse – kas už tai atsakingas?

 

 

„Only Lovers Left Alive“ buvo mano filmas, kurį žiūrėčiau dar kartą. Aukšto lygio scenarijus ir režisūra, dar vienas puikius Tilda Swinton bei neprastesnis Tom Hiddleston pasirodymas ir, žinoma, vaizdai, vaizdai, vaizdai – kiekvieną akimirką gali sustabdyti filmo juostą ir turėsi tobulą fotografiją.

Negalima neapkalbėti ir svarbų vaidmenį filme kūrusios muzikos. Muzika, tai dievų kūrinys, tiesioginis bendravimas su jais, tad nenuostabu, kad ši meno rūšis buvo akcentuota juostoje; juk ją kuriantis Adomas – Dievo kūrinys, trokštąs pilnatvės ir laimės, besiškaukiantis prarasto ryšio su dieviškuoju pradu.

Atskirų pasvarstymų reikalautų ir Adomo ir Ievos dabartinė būklė – vampyrai. Aišku, kad autorius juos pasirinko ne mados vedinas. Bet ką jis tuo norėjo pasakyti, telieka atvira interpretacijoms, kaip ir visas filmas...

Jei yra tokių, kurie iš kino reikalauja full package, „Only Lovers Left Alive“ bus kaip tik Jums: patenkintas protas, kuriam leidžiama ne tik estetiškai pasitenkinti, bet ir interpretuoti bei ieškoti savų tiesų.